„Lietuvos gamtininkų galerija" - tai pažintis su iškiliais Lietuvos gamtininkais – mokslininkais, akademikais, profesoriais, rašytojais, žmonėmis, kurių gyvenimas ir veikla neatsiejami nuo  gamtosaugos. Jų reikšmingų darbų sąrašas Lietuvai nepaprastai ilgas, o tikslas bendras - ugdyti žmonių dorovę, aplinkosauginę sąmonę ir kultūrą, saugoti, remti ir skatinti gamtotyros, gamtonaudos ir gamtosaugos veiklą. Galerijos lankytojai ne tik supažindinami su iškilių  Lietuvos gamtininkų veikla, bet ir skatinami diskutuoti ir aptarti, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie gamtos saugojimo, gamtinių išteklių ir gėrybių tausojančio vartojimo, aplinkos puoselėjimo.

Inkilai

Edukacinė ekspozicija pasakoja apie inkilus ir jų gyventojus – uoksinius paukščius. Skirta plačiai visuomenės daliai nuo darželinukų iki senjorų. Visi myli paukščius ir nori jų kaimynystės, o tai padaryti ne taip sunku, jei prie savo namų iškelsi inkilą. Informaciniame stende sužinosite, kokių matmenų inkilėlius gaminti skirtingiems paukščiams, kaip inkilą matuoti, kaip teisingai pagaminti. Ekspozicijos inkilų kolekcijoje pristatomi skirtingų dydžių ir formų inkilai. Vienas inkilas su staigmena - jį atidarius rasite praktinių užduočių.

Medžiai

Žmogus nuo pat gimimo studijuoja jį supančią aplinką. Medžiai yra neatsiejama artimiausios aplinkos dalis. Jų nepastebėti neįmanoma, bet pažinti nėra lengva. Lietuvoje yra 25 vietinės lietuviškos medžių rūšys ir daug daugiau atvežtinių svetimšalių medžių rūšių. Edukaciniai užrašai ant medžių kamienų su medžio pavadinimu ir informacija apie jį sudaro puikią galimybę lankytojams pažinti mūsų medžius visais metų laikais, ar medis būtų su lapais, ar tik plikomis šakomis. Priemonė skirta pažinti, stebėti, lyginti ir grožėtis medžiais natūralioje gamtoje.

Edukacinė erdvė – Vydūno svetainė jos lankytojams leidžia sužinoti ir pajausti žmogaus kelius į sveiką gyvenseną ir prasmingą būtį, sekant Vydūno gyvenimo pėdsakais. Ypatingai čia akcentuojamas esminis sveikatos pamatas Vydūno mokyme – dvasinio prado stiprumas, žmogaus esmės gyvybingumas ir prasminga gyvensena. Niekas kitas taip labai nerūpėjo Vydūnui, kaip žmonių dvasinė sveikata. Vydūniškai žvelgiant, sveikata yra tik priemonė ką nors kurti ir savo žmoniškumą auginti. Vydūnas daug dėmesio skyrė ne tik dvasinei, bet ir socialinei sveikatai. Šiandien PSO sveikatą traktuoja kaip dvasinę, socialinę ir fizinę žmogaus gerovę, todėl Vydūno idėjos aktualios ir XXI amžiuje.
Edukacinė erdvė – Vydūno svetainė, sudaryta iš dviejų zonų: edukacinės patalpos su vaizdinėmis priemonėmis, tinkamais šiai erdvei interjero elementais ir edukacinės terasos, praplečiančios galimybes veikloms vasaros metu.

Zoologijos klasėje dekoratyvus edukacinis stalelis „Kas paliko pėdų atspaudus?“ skirtas tiriamajai veiklai. Pažinti gyvūnus pagal jų pėdsakus galima bet kuriuo metų laiku, bet geriausia - žiemą. Pagal paliktą pėdsako spaudą galime spręsti apie gyvūno dydį, amžių, lytį. Norint atpažinti pėdsaką, reikia atkreipti dėmesį į jo dydį ir formą. Priemonė vaizduoja ir skatina pažinti
kai kurių miško žvėrių ir paukščių pėdsakų atspaudus. Teisingi atsakymai slepiasi inkilėlyje, tad visada galima savarankiškai pasitikrinti turimas ar naujai įgytas žinias.

Botanikos klasėje dekoratyvus edukacinis stalelis „Ar žinai, kaip grupuojami vaisiai?“ supažindina su vaisių tipais. Svarbiausius augalo organus sudaro: lapai, stiebas, šaknys, žiedai, kurie  peržydėję užaugina vaisius. Vaisius sudarytas iš apyvaisio ir sėklų. Priemonės pagalba galima pažinti sausuosius ir sultinguosius vaisius, pagal išvaizdą rasti skirtumus. Teisingi atsakymai saugomi „užrakinti“ riešutėlyje, jie leis pasitikrinti žinias.  Priemonė skirta saviedukacijai, formuoja vaisiaus pažinimo gebėjimus.

Edukacinė erdvė – „Arbatos sodas“ lankytojams užtikrina daugiaprasmį patyriminį procesą. Sudaromos galimybės ugdyti(is) meilę gamtai, pažinti vaistingąsias žoleles, sužinoti arbatų pasigaminimo taisykles, praktiškai patirti naujų pojūčių, sužinoti ir patirti arbatos poveikį žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, atsiriboti nuo triukšmingo išorinio pasaulio, mokytis gerumo sau pačiam ir šalia esančiam, susipažinti su kitų pasaulio šalių arbatos kultūra.
„Arbatos sodo“ edukacinė erdvė sudaryta iš keleto zonų: arbatos namelio (pavėsinės), vaizdinės edukacijos namelio interjere, vaistinių žolynų sodelio ir ramios jaukios aplinkos, atribotos nuo išorės. Lankytojus stebins nauji kvapai, skoniai ir patirtys. Gera nuotaika – neišvengiama!

Pavargot nuo miesto šurmulio, pasiilgot gamtos artumo? Jauki lauko edukacinė erdvė „Šv. Pranciškaus - dangiškojo gamtos globėjo skverelis” laukia Jūsų: įrengtas informacinis stendas, skulptūra papuošta užrašu (dekoratyvūs kalvio darbai), nutiestas akmenimis grįstas takelis, įrengti gėlynai su akmeniniais atitvarais, estetiškai suformuoti skverelio želdiniai, rekonstruota veja.
Pagrindinis skverelio akcentas – 2015 metais skulptoriaus Valdemaro Gudaičio sukurta medinė Šv. Pranciškaus – gamtos globėjo skulptūra. Ją Panevėžio gamtos mokyklai padovanojo Vilniuje gyvenantis verslininkas Antanas Šakinis, atsidėkodamas jauniesiems gamtininkams už ąžuoliukų sodinukus.
Informaciniame stende galima rasti trumpą Šv. Pranciškaus Asyžiečio (1182-1226) - pamokslininko, piligrimo, vienuolio, poeto, katalikų šventojo, Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjo, - gyvenimo ir veiklos credo.
Spalio 4-oji yra Šv. Pranciškaus iš Asyžiaus mirties diena, nuo 1931 m. minima kaip Pasaulinė gyvūnų diena, tad šią dieną skverelyje vyksta renginiai ir veiklos, skirti pasaulinei gyvūnų dienai paminėti.
Šalia skverelio - natūralios pievos, leidžiančios miesto vaikams geriau pažinti pievos ekosistemą: būdingus augalus, čia apsilankančius gyvūnus. Galimybę susipažinti su biologine įvairove praplečia ir mokyklos gėlynuose auginamos dekoratyvios vienmetės ir daugiametės gėlės bei dekoratyviniai krūmai.
Augalai yra prieinamiausi žinių, informacijos šaltiniai, bandymų, eksperimentų ir tiesioginių aplinkos stebėjimų objektai.
Akmenukais grįstas takelis kūrybingų pedagogų dėka tampa “Pažinimo takeliu”, skatinančiu stebėti, tyrinėti bei atlikti įvairias užduotis.
Skverelis yra ne tik edukacijos, bet ir poilsio bei sveikatingumo teritorija, pritaikoma tiek fizinei, tiek emocinei ugdytinių sveikatai stiprinti. Ramybės erdvėse, susėdus ant žolės, klausomės gamtos garsų, kuriame istorijas, šnekučiuojamės, žaidžiame ramius žaidimus.
Vaikų ugdymas gamtos apsuptyje padeda visais pojūčiais pažinti aplinką, suprasti aplinkos ir gyvenimo kokybės sąsajas, formuoti aplinkai palankų gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, išlaikyti pagarbų santykį su gamta.

Mokyklos teritorijoje, saugioje vietoje įrengta stacionari laužavietė, šalia jos - informacinis stendas „Atsakingas elgesys gamtoje – saugi aplinka ir žmogus”. Saugiu atstumu nuo laužavietės įrengta aikštelė edukacinei veiklai ir(ar) poilsiui (stalas, suolai). Laužavietės edukacinė paskirtis: supažindinti mokyklos mokinius, bendruomenę, lankytojus su iškylavimo gamtoje privalumais ir kultūringo elgesio gamtoje taisyklėmis, suteikti žinių ir praktinių įgūdžių apie vieną svarbiausių poilsiavietės akcentų – laužą, mokyti saugiai elgtis prie laužo, suteikti džiugių emocijų bendraujant, žaidžiant, vaišinantis.
Vienas svarbiausių uždavinių - skatinti visuomenę suprasti aplinkosaugos problemas, kylančias dėl neatsakingo žmogaus elgesio gamtoje, inicijuoti ir populiarinti tausojančio buvimo gamtoje tradicijas.
Vasarą stovyklaujantys mokiniai, projektų ir įvairių renginių dalyviai, bendruomenės nariai mokosi, kaip teisingai ir saugiai įkurti laužą, kokį parinkti kurą, kaip besikurenantį laužą prižiūrėti, kaip sutvarkyti laužavietę, baigus ja naudotis.
Veikla prie laužo: vaišinimasis lauže keptomis bulvėmis, šilta žolelių arbata, žaidimai gamtoje, pažintinė-tiriamoji veikla, pokalbiai, pasakojimai, dainos... Laužo šiluma vienija, skatina bendrauti...

„Vertybių medis" – pažintinė, teminė, edukacinė ekspozicija. Ja siekiama ugdyti dorines nuostatas, pagarbų santykį su gamta ir žmogumi. Vaizduojamas medžio, paukščio, žmogaus glaudus ir draugiškas ryšys. Ant medžio, kuris simbolizuoja gyvenimą, amžinybę, išmintį, kaba žmonių gerovės sargai – paukščiai. Neretai, paukščiai laikomi savotiškais ateities pranašais, galinčiais išpranašauti likimą, atnešti sėkmę arba nesėkmę. Ant pranašų sparnų surašytos svarbiausios žmogaus vertybės, kurias turėtų turėti kiekvienas žmogus. Tobulas žmogus bus tas, kuris žinos daug įvairiausių vertybių, mokės jas atskirti vieną nuo kitos savyje ir kitame, taip pat mokės jas taikyti, naudoti. Doras, išmintingas ir kūrybingas žmogus yra svarbiausias visuomenės raidos ir gerovės garantas.

Stendas „Paukščiai – plunksnuotų stuburinių gyvūnų klasė“ ir paukščių iškamšų kolekcija – informacinė, pažintinė, edukacinė ekspozicija. Lankytojai supažindinami su skirtingų rūšių paukščiais. Iškamšos eksponuojamos pažintiniais tikslais – supažindinti su jų pagaminimo technika, aptarti skiriamuosius paukščių požymius, jų sandarą, rūšis, prisitaikymo prie aplinkos sąlygas. Ekspozicijoje - 20 iškamšų iš kurių juodakaklis naras ir didysis baublys yra labai reti ir įrašyti į Raudonąją knygą. Uralinė pelėda Lietuvoje yra tik pastebėta, bet čia neperi.
Informacinio stendo simbolis – pelėda. Tai išminties, proto, mokslo paukštis, kuris lankytojams perteikia susistemintą informaciją apie paukščius.

Edukacinėse veiklose mokiniai supažindinami su gyvybės evoliucijos schema „Gyvybės medis“. Ši edukacinė ekspozija skirta mokiniams ir suaugusiems. Jos paskirtis – vaizdžiai pristatyti gyvybės raidą Žemėje nuo paprasčiausių mikroskopinio dydžio gyvybės formų iki sudėtingos sandaros ir formos gyvų organizmų. Medžio formos schemoje pavaizduotos penkios gyvų organizmų karalystės, visų bendra kilmė, giminystės ryšiai tarp atskirų gyvybės formų. Priemonė tinkama papildyti mokinių gamtos mokslų programą iliustruojant pasakojimą apie gyvybės evoliuciją, taip pat praktinėms užduotims – ieškoti giminystės ryšių tarp atskirų gyvybės formų.